Minusai gręžiniams
- Kaip taisyklė, gręžiniams reikia didelių gylių, nes gręžinys neturi rezervuaro, todėl jam reikia smarkaus vandens debito. Dėl didelių gylių kaina išauga labai smarkai. Yra vietų, kur gręžiniai būna net iki 200m.
- Tikras mitas, kai sakoma jog kuo giliau tuo vanduo švaresnis. Dažnai nutinka taip, kad gręžinio vanduo visai netinkamas, todėl kad kuo giliau į žemę, tuo labiau vandenyje ištirpusių mineralų. Dažniausios problemos: geležis (rudas vanduo), sieros vandenilis (kiaušinių kvapas), manganas (vanduo tarsi su riebalais), metano dujos (degantis vanduo), ypač smulkus smėlis (baltas vanduo, užnešančius visus filtrus). Didelė ištirpusių medžiagų koncentracija žalinga ir sveikatai ir santechnikai.
- Gręžiniai toli gražu neilgaamžiai, kaip kad mėgsta kalbėti gręžėjai. Filtrinės kolonos nėra amžinos, jos užsineša, užsikemša - dingsta vanduo. Kolonas reikia plauti specialiais chemikalais, arba visai keisti, toks servisas labai brangus.
- Dėl filtrinės kolonos įrengimo netikusiame sluoksnyje, visoje vandens tiekimo sistemoje turėsite smėlio, kuris ilgainiui užkimš filtrus ar net visą santechniką.
- Jei norit legalaus gręžinio, neišvengiamai teks susidurti su biurokratija, visokie leidimai, toponuotrauka, techninis projektas, higienos-sveikatos inspekcija ir pan.
- Jei sklypas miesto ribose, leidimo gali ir nepavykti gauti.
- Brangi vandens tiekimo sistema, problemiškas aptarnavimas.
- Dings elektra - neliks ir vandens.
- Elektros sąnaudos vandens tiekimui iš gręžinio yra daug kartų didesnės negu iš šulinio.
Visus paminėtus minusus šuliniui pritaikyti neįmanoma.Tinkamai iškastas šulinys, be jokios priežiūros, gali tarnauti šimtais metų. Dažnai tenka skaityti ar kalausytis jog šulinio blogybė yra gruntinis vanduo. Tinkamai šuliniui parinkta vieta ir tvarkinga viršutinio sluoksnio izoliacija šią problemą išsprendžia kuo puikiausiai.